rupečkė

rupečkė
rùpečkė sf. (1) , rupèčkė (2) Skr rupūžė, pamatinė: Rupèčkės vakare iš pamatų tik lenda, lenda Jrb. Man tos rùpečkės bjaurios, ir to žodžio niekada nesakau Grš. Pamačiau tokią didelę varlę, maniau, kad rùpečkė Čk. Velnias …, tą savo rupečkę pas’ėmęs į saują, atnešė ir pametė žmogaus gyvenime BsMtII11(Nm). ^ Rėplioja kap rupèčkė per molį Lkš.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать реферат

Look at other dictionaries:

  • rupečka — rùpečka sf. (1) 1. žr. rupečkė: O, kokia didelė rùpečka vartosi! Gs. Tau čia parodysu tokią rupečką, tai tu ją, užtiesęs vėliava, pabučiuosi BsV189. 2. scom. menk. nedorėlis, bjaurybė; plg. rupkė 2: Kur lendi, rùpečka! Krok. Ta kumelė baisi… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”